- vilkadalgis
- vil̃kadalgis sm. (1) RŽ, NdŽ, vilkadal̃gis (2) J.Jabl, BŽ216, Žd, Yl, Akm, Jsv 1. P, Kos24, RtŽ, F, EncV1377, LBŽ, ŠT221 žr. vilkdalgis 1: Vilkdal̃gis liekne auga, geltonai žydžia, kaip lelija Škn. Mano daržely nieko daugiau i[r] nė[ra], tik vil̃kadalgiai Grz. Vilkadalgius į darželį įveisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Kad plaukai augtų, reikia galvą trinkti su geltonųjų vilkadal̃gių šaknimis Vkš. Iš vilkadal̃gių pavalkam pynes siuva Pc. 2. BBIz19,6 nendrė.
Dictionary of the Lithuanian Language.